Tai, kad tik 5% rinkodaros specialistų pasitiki viešai skelbiamais tiražais, akivaizdžiai įrodo, kad būtinas pasitikėjimas tarp reklamos planavimo specialistų, rinkodaros specialistų ir gamintojų, pvz., bandelių kepėjų. Tik radus tą bendrą supratimo vardiklį galima išspręsti rebusą – kaip kuo efektyviau panaudoti iškarpytą rinkodaros biudžetą.
Kai kurios Lietuvos įmonės, kurioms sunkmetyje pasisekė gauti pelno, rinkodarai numatytus pinigus skyrė tradicinei reklamai ir pardavimams planuoti. Ši reklamos rūšis laiko patikrinta ir tikrai veiksminga, tačiau tradicijos ir įpročiai versle gali greitai pasikeisti, jei atsiranda tas, kuris pasiūlo netradicinių sprendimų, naujų būdų kokybiškiau ir įtaigiau pristatyti savo gaminį ar paslaugą. Rinkos analitikai pažymi ir tai, kad susidurdamas su vis didesniu reklaminės informacijos srautu per televiziją, radiją ir laikraščius standartinis tautietis dažniau į ją nereaguoja: perjungia kanalus arba perverčia reklamos puslapius.
Nesvarbu, ar klientai yra didmiesčio gyventojai, ar gyvenantys kaime, pastebime, kad visiems daug patraukliau atrodo galimybė realiai pauostyti, pačiupinėti, degustuoti siūlomą prekę ir pačiam įsitikinti, kuo ji yra pranašesnė už kitas, negu pamatyti ją paveikslėlyje ar ekrane. Rinkodaros specialistai galbūt ne visada įvertina, kas gali būti patraukliau būsimam klientui: įprastinė reklama žiniasklaidoje ar žmogiškas tiesioginis bendravimas ir galimybė realiai paragauti ar „išuostyti“ tam tikrą prekę. Tačiau prognozuojama, kad didžiųjų informacijos sklaidos kanalų reklama, vertinant pagal jos patikimumą, pastebimumą, įtaigą, gali kiek susilpnėti, o tai verčia ieškoti „naujų vandenų“ savo veiklai realizuoti. Stengiantis realiai iliustruoti gaminio pranašumus, paprasta, tačiau profesionaliai parengta degustacija dažniausiai pirkėjui atrodo patraukliau nei reklama, skleidžiama per tradicines informavimo
priemones. Todėl pardavimų efektyvumas šiandien vis labiau krypsta nestandartinių sprendimų link.
Pastebime ir tai, kad rinkoje atsiranda vis naujų panašias paslaugas siūlančių dalyvių, apsimetančių „naujosios rinkodaros guru“. Rizika tyko ir čia, nes aklai, neįvertinus įmonės galimybių, pasikliauti netradiciniais prekybos sprendimais, švelniai tariant, nėra protinga. Sprendimus priimantys rinkodaros specialistai turėtų įvertinti, ar „naujieji guru“ nebandys netradicinių sprendimų taikyti turėdami tik minimalius darbo išteklius ar juos pasiskolinę. Reikėtų suprasti, kad keliolika konsultantų negalės būti
vienu metu keliasdešimtyje prekybos vietų, o tai reiškia, kad tiesioginės rinkodaros akcija tampa siauresnė, nei galėtų būti.
Nuomojantis prekybos konsultantus, tačiau neinvestavus į jų žinias, tikėtis šypsnio ar profesionalumo parduotuvėje vargu ar pavyks. Neparengtų konsultantų skaičius neatsvers kokybės ir to bent jau žmogiško bendravimo malonumo.
BTL, arba, liaudiškai tariant, rinkodara prekybos vietose, nėra paprastas procesas, skirtas vien tik asmeniškai bendrauti su pirkėjais ar leisti jiems „pačiupinėti“ prekę. Tai – kasdienis darbas, priežiūra, korekcijos ir planingas veiksmų derinimas. Šioje srityje patirtis lemia daug.

Beata Jakienė
BSMS marketingo direktorė

VŽ  2010 05 17

grįžti atgal